GALERIJOS
„Dailės“ parduotuvė - tai buvo vienintelis profesionaliosios dailės salonas, dirbęs tuometinėje P. Cvirkos, dabar – Turgaus gatvėje, veikė iki 1995-6 m., kol buvo gyvas Klaipėdos dailės kombinatas. Kai uždarė Dailės kombinatą, uždarė ir Dailės saloną. Dabar šiame pastate yra įsikūręs Turistų informacijos centras.
Pirmąją privačią galeriją Klaipėdoje įsteigė Valerijus Pulokas, iš pradžių Palangoje, paskui ją perkėlė į Klaipėdą Janonio g., kur dabar veikia Meno biblioteka.
1990 m. baro “Bohema” savininkai Parodų rūmų patalpose atidarė galeriją “Bohema”, tokiu pačiu pavadinimu kaip ir jų baras. Galerija veikė iki 1997 m., tais pačiais metais į buvusios galerijos “Bohema” patalpas persikraustė “Baroti” galerija.
1991 m. Vytautas ir Eugenija Karčiauskai atidarė galeriją „Pėda“ (uždaryta 2020 m.)
1992 m. Israildžonas Baroti atidaro galeriją “Baroti”. Šiai dienai tai ilgiausiai išsilaikiusi galerija nuo Nepriklausomos Lietuvos pradžios.
- Smulkiau
- Super User
- Baroti
 
|
- Smulkiau
- Super User
- Baroti
|
- Smulkiau
- Super User
- Baroti
        
|
- Smulkiau
- Super User
- Baroti
 
|
Galerija „Balta“
Galerija „BALTA“ 1990 - 1992
Dizaineris Valerijus Pulokas galeriją „Balta“ įkūrė Palangoje, buvusio baseino pastate, prie upelės Ražė. Pastato nebėra.
Pirmoji galerijos „Balta” paroda įvyko liepos mėn.
1991 m. žiemą galeriją Valerijus perkėlė į Klaipėdą, Janonio gatvėje veikusią, ir tebeveikiančią lig šiol, Meno biblioteką. Prie Valerijaus prisijungė dizaineris Virgis Bakas, pasiryžęs ant savo pečių nešti administracinius reikalus. Dirbti į galeriją Virgis pasikvietė Andželiką, kuri tuo metu nežinojo, kaip pasukti savo gyvenimo vairą, ketino grįžti į Vilnių. Galerijoje Andželika pasijuto sava ir planai palikti Klaipėdą dingo. Čia ji susipažino su Klaipėdos menininkais, rašytojais. Galerijos linksmoji kompanija laiką dažnai leisdavo „Centro“ kavinėje, priešais „Žemaitiją“.
Tačiau Meno bibliotekoje galerija „Balta“ ilgai neužsibuvo. Iškilo interesų konfliktai su bibliotekos direktore Bronislava Lauciuviene.
Tad „Balta“ turėjo ieškoti naujų namų ir taip atsirado senamiestyje, Menininkų namuose.
Valerijus Pulokas galeriją kūrė, norėdamas realizuoti savo darbus, ir, žinoma, savo draugų. Bet pamatė, kad administracinė veikla suryja labai daug laiko, kad pardavinėti bičiulių menininkų darbus sudėtinga, norisi daugiau mokėti, o jei ir sumoki, ne visada lieki suprastas, nes gal galėjai ir daugiau sumokėti, todėl po kelių metų Valerijus galerijos įrangą ir salytę Menininkų namuose paliko naujai besikuriančiai Baroti galerijai. Į naujosios galerijos veiklą įsiliejo ir Andželika.
Pėda
GALERIJA „PĖDA“ (1991 – 2020)
Šiandien, kai ruošiu šią informaciją, 2020 m. balandžio 21 d. karantino metu, susirašiau su Vytautu Karčiausku, klausdama, ar tikrai jis palieka Klaipėdą, kurioje gyveno ir kūrė nuo 1979?
Vytautas atsakė:
„nutraukiame meno galerijos ,,Pėda“ veiklą. Dirbsime iš Vilniaus nuotoliniu būdu. Antakalnyje įsigijome namą, kuris turi sodą skulptūroms, studiją ekspozicijai, dirbtuves ir apartamentus su viskuo, ko tik širdis geidžia dailininkų šeimai.
Džiaugsimės, jei galėtume kartu sukurti atsisveikinimą su Klaipėdos žmonėmis.
Galėčiau internetinėje erdvėje padaryti surinktų Pėdų įspaudų kolekcijos (per porą šimtų) sunaikinimo hepeningą. Tai simbolizuotų PĖDŲ miesto pagal legendą (KLAI- PĖDA) idėjos beprasmybę - neįmanoma atgaivinti ir išplėtoti prigimtinės Legendos, nes aplinkui išsiplėtojusi naujoji – Korupcijos ir Nepotizmo Legenda. “
1991 m. juvelyras, skulptorius, idėjų kūrėjas, visuomenininkas VYTAUTAS KARČIAUSKAS su žmona dailininke Eugenija įkūrė meno galeriją Klaipėdos senojo paštelio patalpose Aukštojoje gatvėje, – patys eksponuos, nereikės derintis prie kitų. 1993 m. įsteigė Senojo Pašto muziejaus ekspoziciją. Surengė eilę parodų Pašto istorijos tema.
(Senasis Klaipėdos paštelis ir V. Karčiausko meninės ekspozicija buvo uždaryta 2017 m., miesto valdžiai nesutikus išsaugoti šio unikalaus pastato kultūrinės paskirties.)
Bet Vytautas greitai pajuto, kad paštelyje trūksta erdvės, todėl žmonos dailininkės Eugenijos studijoje Turgaus gatvėje nusprendė atidaryti Vytauto Karčiausko vardu pavadintą meno galeriją. Geriau tik Vytauto vardu, nes žmona Eugenija nemėgsta viešumos. Klaipėdoje Janonio gatvėje tuo metu jau veikė pirmoji privati meno galerija „Balta“, įkurta Valerijaus Puloko.
1994-1995 m. Karčiauskai originaliai rekonstravo buvusią bombų slėptuvę Turgaus gatvėje ir čia perkėlė galeriją. Karčiausko vardo galerijos pavadinime neatsirado, nes remontuodami patalpas Turgaus g. 10, rado akmenyje įspaustą pėdą ir nusprendė: tebūnie galerija „Pėda“, – Klai-pėdos garbei.
Plėtodamas pėdų idėją, 1995 m. Vytautas Karčiauskas iškėlė mintį, kad įžymių Klai-Pėdos krašto žmonių pėdos atspaudai bronzoje puoštų Klaipėdos senamiestį. Pirmąsias dvi klaipėdiečių pėdas, atlietas bronzoje ir įmontuotas granito plokštėje, galima matyti Tiltų g., netoli Biržos tilto.
Galerijoje „PĖDA“ savo kūrinius eksponuodavo Lietuvos ir užsienio dailininkai, veikė pastovi ir besikeičianti Vytauto Karčiausko kūrinių ekspozicija. Užsieniečiai svečiai, netyčia užsukę į galeriją, būdavo maloniai nustebinti darbų kokybės ir originalumo.
Gyventi į Klaipėdą Vytautas Ka (taip jis žymi savo darbus pasaulinėje rinkoje) atvyko 1979 m., baigęs mokslus Talino dailės institute. Tuomet jam atrodė, kad čia nearti dirvonai ir erdvė fantastiniam kultūros augimui. Patiko ir Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys, jo draugiškas būdas.
Deja, su naująja miesto valdžia Vytautas kalbos nerado ir po daugelio metų, simboliškai didžiojo karantino metu, 2020 m. pavasarį, pasitraukė iš Klaipėdos kultūrinio žemėlapio.
Baroti
BAROTI GALERIJA (įsteigta 1992)
BARATOV ISRAILDZON (g.1957) į Vilnių atvažiavo 1979 m. studijuoti iš Tadžikistano. Nuo 1984 m. Klaipėdoje. Studijavo su Daiva Ložyte, susituokė 1985 m., 1986 ir 1992 m. jiems gimė vaikai: Teklė ir Jokūbas. 1994 m. tarnybinis romanas su Andželika ir ilgus metus besitęsianti sąjunga.
„Baroti“ galerija įsteigta 1992 m. dabartinio Meno kiemo II-ame aukšte. Vėliau ten buvo Menininkų namai.
Ta vieta buvo niekam nežinoma. Israildžonas Baroti nuo teatro aikštės iki meno kiemo išpurkšdavo pėdutes ant šaligatvio plytelių.
Tuo metu Klaipėdos dailininkų sąjungos pirmininkas buvo R. Midvikis, jis pakvietė juos išsiplėsti ir davė dabartinės Dailininkų sąjungos II aukštą. Paskui buvo M. Petrulis, po jo A. Jusionis. Jis 1997 m. išprašė „Baroti“ galeriją iš Dailininkų sąjungos patalpų. Tuomet „Baroti“ įsikraustė į dabartines patalpas.
“Eksperimentas prasidėjo, erdvės laužymas, mašina ekspozicijoje, ieškojimai, drąsa, nieks netikrino, mes patys buvome sąjunga. Kiemą išnaudojome.“ – pasakoja Israildžonas Baroti.
Nuo 1997 m. pradėjo savo parodas po Lietuvą vežioti, rašyti projektus, atsirado laisvumas (su pinigais)
Israildžonas Baroti:
„buvome undergraund‘ai ir norėjome visur rodytis“ I. B.
Atidarėme savo sąjungą.
1996 m. Baroti, Karvelis, Martinionis, Anusas (tik ką grįžęs iš studijų Estijoje), Urbonas, Treigys, Rusys ir kt. įkūrė Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungą (KADS) – tai pirmoji sąjunga, atskilusi nuo vienintelės tuo metu buvusios dailininkų sąjungos. Laisvūnas Kavaliauskas tuo metu buvo apskrities viršininkas ir įregistravo jų sąjungą. Kilo labai didelis triukšmas. Juos visus išmetė iš Dail. Sąjungos, kuriai vadovavo Gvidas Raudonis. Kai jį išmetė, atėjo V. Krutinis ir vėl visus priėmė, įteikė priėmimo raštus. Kai juos išmetė, jie parašė raštą Teisingumo ministerijai, klausdami, ar turėjo teisę juos išmesti. Ir gavo atsakymą, kad ne, nes tai visuomeninė organizacija, galima priklausyti kelioms visuomeninėms organizacijoms. ČIA NE PARTIJA – GALITE, atsakė.
Mes išardėme Vieną sąjungą. Istorija kebli, skausminga.
Vėliau ekonominė situacija, materiškumas visus uždarė į savo kampus“.
Puslapis 3 iš 4