DISKOTEKŲ ĮVAIROVĖ MIESTE

Diskotekų kultūra 9-ąjame dešimtmetyje Klaipėdoje spinduliavo laisvės ir drąsios saviraškos idėjas. 

Muzikiniame teatre veikė „Kultūrkė“, Prekybos uoste - „Partenkė“, Statybos treste - „Stroikė“, komjaunimo diskotekos vyko „Bilduke“, Medienos medžiagų kombinate Liepų g. - vienų vadinama Medienkė, kitų Fanierkė.

Melomanai gaudydavo laivais atplukdomas plokšteles, per naktį jas perrašydavo, o savaitgaly jos jau skambėdavo Fanierkėje, Stroikėje, Partenkėje ar Kultūrkėje.

STROIKĖ oficialiai buvo Klaipėdos statybos tresto kultūros ir technikos namai. Stroikėje dirbo ir diskotekas vesdavo poilsio renginių organizatorius Algis Poškis (dirbo 1978 – 1988). Po jo dar du metus Stroikėje diskotekos vyko, o 1990 m. užsidarė.

Algis Poškis gerai sutarė su Leonidu Donskiu, kuris mokėsi Klaipėdos fakuose. Leonidas du kartus Stroikėje vedė temines diskotekas: apie „Pink Floyd“ ir „Police“. Leonidas parašydavo diskotekų scenarijus – apšvietimas, muzika, šokis, o Algis su komanda stengdavosi juos išpildyti.

Stroikėje grodavo pop muziką.

Stroikėje ir Kultūrkėje susirinkdavo daugiau kaip 500 žmonių per vakarą. Iš pradžių diskotekos būdavo savaitgaliais, vėliau pradėjo daryti ir penktadieniais.

500 bilietų, kurie kainuodavo po 70 kapeikų, išparduodavo jau ketvirtadienį. Dar susirinkdavo ir kviestiniai, draugai.

PARTENKĖJE (Prekybos uosto kultūros namai) diskotekas vesdavo iš „Stroikės“ išėjęs Romas Gribas. Tačiau „Partenkės“ techninė bazė buvo šiek tiek silpnesnė nei „Stroikės“ ir „Kulturkės“, dar ir nuotolis darė savo, - ne centre, todėl „Partenkė“ sutraukdavo mačiau publikos.

KULTŪRKĖ buvo Klaipėdos miesto kultūros rūmai (dabar Muzikinis teatras). Kultūrkėje 1978 - 1988 metais diskotekas vedė Vladas Straupas. Čia skambėdavo džiazroko atmaina.

Didžėjus Vladas Straupas:

„10-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar tai Klaipėdos Sendvario gimnazija) vyko pirmosios mano diskotekos. Nuo 1978-ais „Kultūrkė“ – tai pirmoji didelė diskoteka Klaipėdoje.

Grojom ir disco, ir rock, ir soul funk, darydavome pasakojimus apie grupes su skaidrėmis, susirinkdavo iki 600 lankytojų. Dar fenomenas buvo rinktis ANT LENTŲ - tai suoliukai Danės krantinėje, priešais dabartinį Faxe barą, Ten rinkdavosi hipsteriai ir kitoks jaunimas, o visus fotografuodavo ir registruodavo saugumiečiai iš priešais buvusio milicininkų bendrabučio, tai maždaug 1976-1980 metai.“

Nuo 1990 m. didžėjus pradeda vadinti DJ, tad - DJ Vladas.

MEDIENKĖ arba FANIERKĖ (Medienos medžiagų kombinato kultūros klubas).

Fanierkėje vyko boheminis gyvenimas, sako Algis Poškis, lygindamas visas mieste veikusias diskotekas devintajame dešimtmetyje. „Fanierkės“ diskoteka išsiskyrė dar tuo, kad Algis Didžiulis leisdavo vokišką muziką, ko nebuvo kitose vietose, ir iš to darydavo humoristinius hepeningus.

Valdas Bagdonavičius apie 1985 m. svajojo sukurti kiną. Parašė scenarijų apie dviejų žmonių meilę ir kančią, drauge su Henriku ir visa kompanija nufilmavo daugybę scenų, pagrindinį vaidmenį atliko Rimvydė Urbonienė. Filmas buvo sukurtas, bet vėliau pradangintas, - Arūnas Marčauskas pasiėmė jį perrašyti, pasidėjo kasetę ant mašinos stogo ir nuvažiavo.

„Fanierkė“ – tai diskoteka ir meninė veikla Medienos kombinato kultūros klube, veikusi nuo 1980-ųjų aštuonerius metus. Tai Henrikas Žižys, Valdas Bagdonavičius, Algis Didžiulis, Jolanta Bagdonavičienė, Liana Ruokytė, Alvydas Vizgirda, Arūnas Marčauskas ir daugelis kitų.

„Socializmo laikai. Klubas - valdiškas, nuomos mokėti nereikėjo, entuziazmo netrūko. Visa tai ir buvo „Fanierkės“ varomoji jėga, tad nenuostabu, kad šis klubas gyvavo net 8 metus. Vadybos žinių tuomet nebuvo, bet turėjome įsivaizdavimą... Man asmeniškai tai buvo labiau saviraiška nei darbas, tačiau taip jau susiklostė, kad pradėjau iš jos gyventi ir nenustoju iki šiol“, - sako Henrikas Žižys, vėliau, jau po 2000 valdęs klubą „Roxy“ (veikė netoli autobusų stoties).

SOLO. „Fanierkė“ buvo ta vieta, kur moterims nebereikėjo laukti, kol vyrai jas iškvies šokti, kaip buvo įprasta restoranuose grojant ansambliui. Tuomet jau prasidėjo laisvieji solo šokiai principu šoku, kaip moku“, - pasakoja H. Žižys.

„Fanierkė“ buvo skirta undergroundiniam, maištaujančiam jaunimui. Čia gimdavo geras menas.

Henriko Žižio ir Bagdučio (Valdo Bagdonavičiaus) su visa didele kompanija intelektualiniai hepeningai, filmo kūrimai, diskotekos, šėliojimai per naktis.

„Fanierkėje“ diskotekas vesdavo didžėjas Henrikas Žižys. Skambėjo daug gyvos muzikos. Kūrėsi ir persikūrinėjo muzikinės grupės: „Prognozė“, „Kontrabanda“ su G. Grajausku ir V. Ančeriu, elektroniniai „Exem“, „Japonija“ ir kt. mažiau žinomos.

1985-87 kovo 8 dienos proga „Fanierkėje“ vyko hepeningas, kaip sakydavo Kizevičius, „Žuvėdra/Mergina“.

Henrikas Žižys apie hepeningą „Žuvėdra/Mergina“ pasakoja:

„Mudu su Valdu ir Algiu (Komisaras) vienu metu buvom apsėsti FALCO _Rock me Amadeus, Der Commissar dainų ir toj šviesoj vyko šitas sumanymas.... Kažkoks buvo feministinis sumanymas dar buvo mergina /kareivis, melžėja/menininkė...poetė/svajotoja, mergina/gitara( Jolanta Bagdonavičienė) , merginos šoko kankaną... Beveik visos dainavo po dainą, Virgis Bublys buvo padaręs specialias fonogramas, repetavo su visomis... poetė kažką paskaitė.“

https://www.youtube.com/watch?v=8-bgiiTxhzM

https://www.youtube.com/watch?v=cVikZ8Oe_XA

 Fanierkėje Algirdo Vizgirdos įkurto Pilies teatro ištakos

„Fanierkėje“ („Medienkėje“) gimė spektaklis - Tenesio Viljamso „Gražus sekmadienis piknikui“, režisuotas Alvydo Vizgirdos. Ir jame taip neįprastai žibėjo keturios talentingos Klaipėdos dramos teatro aktorės, kurios pačios susirado pjesę, rūpinosi jos vertimu, o paskui įkalbėjo A. Vizgirdą šią pjesę statyti.